stubinis

×stubìnis, -ė adj. (2) 1. pirkioje, stuboje gyvenantis, naminis: Stubìnės musės nekanda, o gyvulinės kanda Jrb. Stubìnės pelės pilkai rusvos Sdr. Durys atsivera, ir mažoji Marikė išeina, stubinio šunies lydžiama prš. Stubìnė liepa (toks kambarinis augalas) Plšk. 2. padedantis tvarkyti kambarius, kambarinis: Ji jau klausinėja stubinės mergos I.Simon.